Vestuvės – ypatinga šventė, prasideda naujas gyvenimo etapas, kai du žmonės prisiekia būti amžinai kartu, dviese kuriant bendrą ateitį.

Senieji lietuvių vestuvių papročiai

Jaunosios ieškojimas. Jaunikiui su savo pulku ir piršliais atvykus į jaunosios namus dažnai nuotaka būdavo slepiama. Kamaroje arba tolimesniame kambaryje vyrai ant aukštų karčių iškeldavo 2-3 susiūtas paklodes ir už jų nuvesdavo jaunąją su pamergėmis, kad merginų visiškai nesimatytų. Tuomet piršlys su jaunikiu apžiūrėdavo pamergių ir jaunosios plaštakas ir bandydavo atpažinti nuotaką.

Rūtų įteikimas vyrams. Prieš važiuojant į bažnyčią, jaunosios motina jaunikiui, visiems pabroliams, piršliui ir muzikantams įteikdavo mažas skareles su rūtos šakele. Tai daryta, kad kelias iki bažnyčios būtų laimingas. Skareles saugodavo kaip vestuvinę dovaną, prisiminimą.

Bažnyčioje. Jaunieji iki altoriaus ateidavo atskirai, kiekvienas su savo palyda – jaunoji su pamergėmis ir svočia, o jaunasis su pabroliais. Abu pulkai eidavo vienu metu šoninėmis bažnyčios navomis, susikabinę po du arba tris – kiek leisdavo navos plotis. Svočia patiesdavo naują baltą rankšluostį arba drobę ir ant jo atvesdavo jaunuosius. Drobės gabalas ar rankšluostis buvo paliekamas kunigui.

Jaunųjų sutikimas. Laukdami jaunųjų svečiai kieme ant aukštos karties iškeldavo dervuotą ratą ir jį uždegdavo, kad jaunieji nepasiklystų, kad kelias namo būtų šviesus. O prie vartų ir namo durų sustatydavo žibintus. Juos skobdavo iš raudonų ir baltų burokų, o į vidų įstatydavo žvakelę.

Stalo vadavimas. „Jaunosios sodą“ surišdavo ir papuošdavo jaunosios pusės moterys. Dažniausiai „sodas“ buvo daromas iš nukirstos eglės viršūnės arba didelės siūlų ritės. Tokį „sodą“ pakabindavo virš stalo. Jį ir turėdavo pabroliai nusipirkti ir taip vietas prie stalo sau ir jaunikiui išsikovoti. Vykdavo teatralizuotos derybos, „sodo“ gyrimas ir peikimas.

Vainikėlio nuėmimas. Prieš gaubiant jaunąją nuometu, būdavo nuimamas vainikas. Gavęs tėvų leidimą tai atlikdavo vyriausias pabrolys (jaunikio atstovas). Nuėmus vainiką svočia jaunąją apgaubdavo nuometu. Vyriausiam pabroliui atitekusį rūtų vainikėlį pamergės bandydavo pavogti arba turėdavo išpirkti. Atgautą vainiką pamergės uždėdavo jaunosios seseriai, o pabroliai, pasodinę ant kėdės, pakilnodavo tiek kartų, už kiek metų linkėdavo ištekėti.

Jaunųjų guldymas. Jaunųjų lovą paprastai išpirkdavo nuotakos pusė. Tuomet lovą paklodavo naujai apvilkta patalyne ir joje paguldydavo suvystytą lėlę, kad guolis būtų vaisingas. Po pagalve buvo dedamas duonos kepalas, kad jaunieji visą gyvenimą būtų turtingi ir duonos nepritrūktų. Jaunuosius gulti palydėdavo svočia. Ji jaunavedžius nurengdavo ir paaiškindavo vedybines priedermes.

Keltuvės. Jaunuosius keldavo visas pulkas. Prie klėties, kur šie miegodavo, durų atsinešdavo nekultų javų ir kuldavo juos spragilais, skambindavo metaliniais puodais, tauškėdavo medinėm kultuvėm į jaunavedžių duris. Jaunieji norėdami atsikratyti triukšmautojų, turėdavo išsipirkti.

Jaunamartei perduodamas šeimininkavimas. Paprastai antrąją vestuvių dieną, anyta (jaunojo motina) marčiai įteikdavo žarsteklį ir samtį sakydama „Tai tu, martele, dabar šeimininkė“.

Piršlio karimas. Jei vestuvėse kariamas piršlys, jį paprastai gelbėja jaunoji. Uždeda ant peties drobinę arba austinę juostą. Tačiau anksčiau, kai piršlį kardavo jaunosios pusės moterys, jį gelbėdavo jaunosios motina – atleisdama už melą ir dukters išviliojimą.

Seni daiktai naujam gyvenimui. Besibaigiant vestuvėms kaimynai jauniesiems sunešdavo įvairius senus, nebereikalingus, sulūžusius ūkio padargus ir senus, nebenaudojamus buities daiktus – „naujo gyvenimo pradžiai“.

Sužadėtuvių ir vestuviniai žiedai – amžiną meilę simbolizuojanti tradicija

Sužadėtuvių ir vestuvių žiedai dovanojami nuo seno ir turi gilias mitologines šaknis. Žiedai yra ir simboliai, ir ceremonijos dalis. Sužadėtuvių žiedas – tai pažadas tekėti, o vestuvinis žiedas – ištikimybės pažadas. Kokį žiedą pasirinkti tokia ypatinga proga?
Sužadėtuvių žiedus imta dovanoti senovės Romoje. Jei vyro išrinktoji priimdavo žiedą, ji pasižadėdavo tekėti ir įstatymiškai jau priklausė vyriškiui. Populiaru dovanoti sužadėtuvių žiedus su deimantais, kurie simbolizuoja apsaugą nuo piktųjų dvasių, besikėsinančių į jaunąją porą. Be to, deimantų skaidrumas simbolizuoja tyrumą, o tvirtumas – būsimos santuokos tvirtybę. Pirmasis sužadėtuvių žiedą su deimantu padovanojo Austrijos valdovas Maksimilijonas I savo būsimai žmonai Marijai iš Burgundijos dar 1477 m.

Užsukyte į vestuvių atributika ir padarykite Jūsu vestuves nepamirštamas.